LT EN RU
Atgal
Kelių verslas skandinaviškai: milijonui eurų apimčių – penki žmonės

Pasakoja AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas:

– Mūsų komandos Švedijoje darbas iš tiesų daro gerą įspūdį. Bendrovė dirba rentabiliai, generalinio rangovo pozicijoje, auga užsakovų pasitikėjimas.

Kompetencija ir pasitikėjimas yra tos pamatinės vertybės, kuriomis grindžiami užsakovo ir rangovo santykiai Švedijoje. Tai priešingybė Lietuvoje vyraujančiai perdėtos kontrolės, supriešinimo ir vaginimo politikai. Užsakovo ir rangovo santykių principai yra esminis Lietuvos ir Švedijos kelių sektoriaus skirtumas.

Švedijoje darbų kokybės kontrolę vykdo pats rangovas, techninės priežiūros, kaip institucijos, dažnai apskritai nėra. Užsakovas vykdo rangovo savikontrolės stebėseną, o išorės ekspertus pasitelkia priimdamas galutinį produktą.

Kitas Švedijos rinkos ypatumas – veiklos organizavimo principai. Lietuvoje dideli projektai įgyvendinami koordinuojant vidaus ir išorės subrangovų darbą, o objektuose Švedijoje pusė ir daugiau darbų atliekami iš esmės savo jėgomis. Toks veiklos modelis rentabilesnis, tačiau jis reikalauja didesnės rangovo specialistų kompetencijos ir atsakomybės. Mechanizatorius Švedijoje ne tik geba dirbti su jam patikėta technika, bet ir moka skaityti brėžinius bei dirbti vadovaudamasis gauta informacija. Švedai nesupranta, kodėl prie mechanizatoriaus turi stovėti darbų vadovas ir jį kontroliuoti. Šie ypatumai yra sveikintini, mums turėtų būti kaip siekiamybė.

Švedijoje nepastebėjau vadinamojo šoferizmo apraiškų, kas dažnai būdinga Lietuvos statybvietėms. Pas mus tokia praktika atėjo iš sovietmečio. Ji pasireiškia tuo, kad vairuotojas, mechanizatorius dirba tik su viena priemone, pats atsako už jos priežiūrą. Tai reiškia, kad transporto priemonė ar mechanizmas dirba tik vieną pamainą per parą.

Efektyvesnis veiklos organizavimo modelis, kai su viena priemone dirba ne vienas, o du mašinistai, o jos techninę priežiūrą vykdo specializuotas padalinys. Baigęs darbą mechanizatorius priemonę perduoda techninės priežiūros vykdytojams, šie patikrina jos būklę, ir tada tuo pačiu mechanizmu tęsia darbą jau kitas mechanizatorius. Šis, baigęs darbą, vėl perduoda priemonę techninio aptarnavimo specialistams. Taip mechanizmas dirba ne vieną pamainą, o bent dvi per parą. Lietuvoje tokiu principu darbas organizuotas geležinkelių sistemoje, aviacijoje, laivyboje. Juk keleivinį lėktuvą skrydžiui ruošia ne pilotas, o kiti specialistai.

Darbas svečioje šalyje verčia keisti požiūrį į daugelį dalykų, perkainoti kai kurias vertybes. Pavyzdžiui, nieko nestebina Švedijos objektuose dirbančios moterys. Net ir mechanizatoriaus pozicijoje. Technika nauja, šiuolaikiška, mechanizatorius pats neremontuoja tos mašinos, su kuria dirba, o skaityti brėžinius ir jais vadovaujantis atlikti darbus lygiaverčiai gali tiek vyrai, tiek moterys, nes didelių fizinių jėgų tokiam darbui nereikia, daugiau dirba protas, o ne raumenys.

Sektinas švediškas pavyzdys būtų ir daugiafunkcinių mechanizmų bei priemonių naudojimas.   Tarkim, ekskavatorius su priekaba. Ekskavatorius kasa gruntą, pila jį į priekabą, gabena į jam skirtą vietą ir pats išsikrauna. Vietoj trijų mechanizmų ir trijų žmonių dirba vienas. Sumažėja prastovų rizika dėl trijų specialistų darbo koordinavimo, ir mechanizmo pakanka tik vieno. Svarbiausia – sumažėjus sunkaus rankų darbo, procesus galima automatizuoti. Dideliuose objektuose toks daugiafunkcinis modelis gal ne visuomet pats geriausias, tačiau smulkesniuose jis labai efektyvus.

Aukšta specialistų kompetencija taip pat sudaro sąlygas efektyviai planuoti ir organizuoti darbus.   Pas mus darbininkas atlieka smulkią užduotį, kurią jam nurodė vadovas, ir laukia kitos užduoties, nesiimdamas iniciatyvos racionaliai panaudoti laiką bei kitus resursus. Švedijoje darbininkas, mechanizatorius geba savarankiškai organizuoti darbus, todėl jo diena gerokai efektyvesnė.

Labai džiaugiuosi mūsų žmonėmis, kurie priėmė iššūkį ir pasiryžo pakeisti savo gyvenimą išvykdami dirbti į Švediją. Manau, kad jiems tikrai buvo nelengva apsiprasti svetimoje šalyje, kur kitas mentalitetas, kita kalba, kiti darbo principai. Kita vertus, nugalėti sunkumai pavertė juos visiškai kito lygio specialistais. O kur dar išmoktos anglų ir švedų kalbos. Gražu žiūrėti, kai jaunas žmogus, kuris Lietuvoje gal ir būtų likęs vidutinioku, šiandien atrodo pasitempęs, puikiai bendrauja bent jau anglų kalba ir geba organizuoti darbus daug sudėtingesnėje aplinkoje.

Džiaugiuosi švedų specialistais, kurie prisidėjo prie mūsų komandos. Jiems pasiryžimas dirbti lietuviško kapitalo įmonėje taip pat buvo nemenkas iššūkis. Sutelktas darbas jau davė rezultatų, atrandame savo vietą Švedijos rinkoje. Pradėję darbus kaip subrangovai, šiuo metu dalyvaujame valstybiniuose konkursuose generalinio rangovo pozicijoje.

Veikiami kitokios aplinkos, atitinkamai keičiasi ir mūsų žmonės. Norėčiau, kad tokių pionierių, kurie išvyktų dirbti bent tam tikram laikui, turėtume daugiau. Mūsų specialistai turi parvežti tą gerąją Švedijoje įgytą patirtį į Lietuvą ir ją pritaikyti. Turime siekti mokytis iš toliau pažengusių, jeigu norime likti konkurencingi Lietuvos ir užsienio rinkose. 

Bus daugiau...

Laikraštis „Kelio žmonės“, Nr. 34