LT EN RU

Kai susitikau kieme kaimyną, tas nuo karščio buvo panašus į karpį, penkta para išmestą į krantą. Žiūrėjo pavargusiom akim į mane ir žiopčiodamas tarė kažkokius žodžius, bet aš jų negirdėjau. Pavargau žiūrėti į klapsančias be garso lūpas ir neištvėriau: – Kas atsitiko?


Plačiau

Mano gyvenime buvo daug Joninių. Smagių ir nelabai. Linksmų ir liūdnų. Kartą atrodė, kad suradau savo vienintelę meilę, bet jos tą pačią naktį netekau. Tada daviau sau žodį niekada nebetikėti stebuklais. Ir kažkodėl būtent kitais metais, per Jonines, būdamas jaunas berniokėlis, pas draugą kaime patyriau stebuklą. Nenorėdamas pasirodyti silpnas, būdamas tarp tvirtų vyrų, neapskaičiavau savo jėgų ir padauginau. Taip stipriai, kad paryčiais, eidamas neaišku iš kur į neaišku kur, susitikau rūke žmogų iš kitos planetos. Stovėjo jis rūke prie tvoros – didelis, platus, aukštas ir žiūrėjo į mane nejudėdamas. Kaktoje švietė vienintelė viską reginti akis. Kojos sulinko ir aš iš baimės beveik klūpėjau.


Plačiau