LT EN RU

Po kiemą vaikšto maža mergaitė su ryškiai per dideliais aukštakulniais. Beveik parvirtusi į priekį šliaužia tolyn nuo namų. Kaimynė, pamačiusi tokį vaizdą, juokiasi ir klausia mergaitės, ar nespaudžia batai. Mergytė susiraukusi atšauna, kad batai spausti negali, nes jie yra mamos. O mamos niekas nespaudžia. Nei batai, nei rankinukai, nei suknelės, nei lūpdažiai. Kas yra mamos, viskas yra gerai. Nes mama yra tobula. Kaip saulė. Be kurios sunku gyventi. Be kurios papūtimo į nudaužtą kelią skausmas yra dvigubai didesnis. Kuri žino atsakymus į visus klausimus. Kurios vardas perspėjime „Bus viskas mamai pasakyta“, skamba kaip paskutinis nuosprendis. Kai didžiausia svajonė – užaugti ir būti tokiai laimingai ir gražiai kaip ji.


Plačiau

Lyg kažkas įsirėžęs, ilgai neleisdamas žiemai išeiti, o pavasariui ateiti, tiesiog piktybiškai laikė uždaręs duris. O mes juk taip laukiam! Laukiam to atgimimo. Juk jeigu supranti, kad viskas, kas sena ir netobula, nepasikeis, tai reiškia, jog viską reikia išmesti lauk ir laukti atsinaujinimo. Atgimti iš naujo, pradėti nuo pradžios, iš vidaus. Lyg nieko nebuvo. Nei klaidų, nei bėdų. Puikus startas ir baltas popieriaus lapas.


Plačiau

Mielosios, gražiosios, puikiosios... Aš jau galiu taip sakyti, nes mano regėjimas ir amžius leidžia aplink matyti tikrą gėrį ir grožį. Kasdien auditorijoje matau būsimas mamas, žmonas, mylimąsias – studentes, pasirinkusias tokią nemoterišką kelininko profesiją... Ir tuo pačiu metu atrodančias lyg podiumo gražuolės. Galbūt Jums nieko nereiškia, Jūsų manymu, pasenusi kovo 8-osios šventė, bet patikėkit manim, taip gera sveikinti tai, kas pasaulyje yra gražiausia.


Plačiau